• Andrej Špilevoj

Iliustracijos pasaulyje: laimė svarbiau nei sėkmė


Su Marija esame pažįstami beveik visą gyvenimą. Socialiniai tinklai neleido prarasti draugų net tada, kai jie buvo toli, todėl net po tiek metų gyvenimo skirtingose šalyse džiaugiuosi, kad išlikome draugais, o dabar esame netgi kolegos ir beveik kaimynai. Marija nėra fotografė, manau jos talentas yra kur kas brangesnis, nes savo darbus ji kuria nuo balto lapo, tuo tarpu kai mes, fotografai, ieškome jau to, kas buvo sukurta iki mūsų, ir tik tada įamžiname tai. Mariją nusprendžiau pakalbinti dar ir dėl to, kad paskutiniu metu matau jos aktyvų meninį gyvenimą socialiniuose tinkluose, taip pat nemaža dalį jos darbų pastebiu žurnaluose, bei atvirukuose. Bet tegul ji papasakoja daugiau apie save pati. Taigi pristatau jums Mariją Giliovą-Urbietę.

Marija, papasakok labai trumpai apie save:

-Prašymas „labai trumpai“ jau kelia man šiokį tokį stresą, nes sudėti savo mintis glaustai man visuomet yra didelis iššūkis 😊 Pastaruoju metu save pristatau taip: dailininkė-iliustruotoja (kitaip knygų dailininkė), dailės terapijos praktikė ir lifestyle blogger. Nors pastarasis yra labiau hobis, tam tikras saviraiškos, vidinės filosofijos ir patirties dalinimasis su žmonėmis būdas Instagram erdvėje. Mano pirmasis išsilavinimas dailininkė-dizainerė, taip pat turiu įgijusį Kūrybinių industrijų magistro laipsnį. Tačiau dar magistro studijų metu gyvenimas mane nunešė į socialinę sritį, pradėjau savarankiškai studijuoti dailės terapiją, o darbas priklausomybių ligų centre VšĮ „Vilties švyturys“ suteikė neįkainojamos patirties bei žinių socialinėje sferoje, individualios terapijos. Tuomet dar kėliau savo kvalifikaciją ir įgijau svarbių įgūdžių socialinio darbo sferoje bei dailės terapijoje, lankantis įvairiuose kursuose ir seminaruose. Tarp kitko, nuo kitų metų vėl mokysiuos dailės terapijos metodų, lankant specializuotus kursus. Dar esu žmona ir mama. O mano hobis, kaip man atrodo, yra glaudžiai susijęs su profesija. Nes aš be proto mėgstu skaityti terapines ir psichologines knygas, stebėti ir fiksuoti aplinką, tokiu būdu užsiimti visokiomis analizėmis, gilinantis į save per kūrybą ir įvairias patirtis, mėgstu rašyti ir užrašyti asmeninius išgyvenimus. Dar mėgstu planuoti, mokytis ir mokyti. Na, o kasdienybėje mėgstu gerti kavą su pienu, ilgus pasivaikščiojimus ir prasmingus pokalbius.

Gyvenai ir mokeisi užsienyje. Kodėl, atsižvelgiant į visas realias perspektyvas, nusprendei grįžti į Panevėžį ir nepasilikai ten?

-Realias perspektyvas aš tikrai turėjau, po praktikos ESAD mokykloje, man pasiūlė darbą grafinio dizaino ofise, tačiau privalėjau grįžti ir užbaigti bakalauro studijas Šiauliuose. Buvo likę 4 mėnesiai. Visas tas gyvenimas Porto mieste, Portugalijoje šalia Atlanto Vandenyno tada atrodė kaip svajonė, kuri reali gali būti tik filmuose. Aš net banglenčių sportą išbandžiau! 😊 Tačiau mano planai, nebuvo Dievo planai. Įdomu ir tai, kad aš niekada nelaikiau savęs patriote, tačiau sugrįžusi namo, Lietuva tapo sava ir tas užsimezgęs ypatingas ryšis su Portugalijos kultūra staiga pradėjo blėsti. Taip pat, kaip tik tuo metu sutikau savo antrąją pusę ir taip natūraliai tiesiog nebeuždaviau sau klausimo apie išvykimą.

Kaip apibrėžtum save ir savo stilių? Kuo jis išsiskiria iš kitų?


-Kalbant apie stilių ir kuo jis išsiskiria iš kitų – greičiausiai tuo, kad kiekviename darbe yra labai daug manęs ir vidinių išgyvenimų, kiekvienoje iliustracijoje aš sąmoningai ar pasąmoningai koduoju tam tikrą gyvenimo etapą ir to etapo išmintį ar jausmą. Taip pat, dažniausiai mano personažas yra žmogus. Ir nors gamta ir visa Kūrinija man yra brangi, visgi, į ją aš žvelgiu per žmogų ir jo santykį. Mano darbai dažniausiai spinduliuoja gera energija ir šiluma, aš sąmoningai vengiu neigiamų temų. Ir nors atvirai reiškiu įvairius jausmus, piešiu ir kai man liūdna ar skaudu, visgi, darbuose „pavojų“ ar „didelių siaubų“ nerasite. Gyvenime stengiuosi žiūrėti į viską optimistiškai, su tikėjimu į geresnį rytojų, grožį, į viltį. Tas atsispindi ir darbuose. Dažniausiai naudoju skirtingas technikas, pvz. akvarelę ir pieštukus, tokiu būdu susimaišo laisvas tapybai būdingas potėpis, ekspresija su grafiniu piešiniu, kontūrais, linijomis, simboliais. Mano darbuose yra nemažai realistinių elementų, kuriuos stengiuosi kažkiek „animuoti“, pajungti pasaką ir fantaziją. Bet visgi, aš labai daug eksperimentuoju. Ir nuo studijų laikų pakeičiau kūrybinę kalbą bei išraišką ne kartą ir ne du. 😊

Kur galima rasti tavo darbus?

-Mano kūrybos darbus galima rasti Behance, Instagram, Facebook ir lietuviško meno internetinėje galerijoje Paveikslai.lt . Dar žinoma, jų pilna pas mane namuose, sukrauta dėžėse ir keletą kabo ant sienų...

Papasakok trumpai skaitytojui, nuo ko reikėtų pradėti, norint tapti dailininku? Kiek tai kainuoja (laiko, jėgų, pinigų)?


-Reikia nebijoti būti savimi ir daug dirbti. Taigi, laiko prasme, čia tikrai reikia nemažos investicijos. Dar ir organizuotumo, šioje vietoje nuo kiekvieno asmeniškai priklausytų kiek tų „jėgų“ reikėtų įdėti. Ir tada reikia krypties, link kur tu nori judėti, individualaus apsisprendimo dėl naudojamų priemonių ir norimos technikos, tuomet aiškiau būtų pasiskaičiuoti ir reikiamą piniginę sumą. Ir tada tiesiog pradėti.

Ar naujos technologijos keičia Tavo darbo būdą ar vis dėl to molbertas ir teptukai stovi aukščiau visų naujų išradimų?

-O savo molbertą aš jau senai benaudojau! O juk kūrybinį kelia pradėjau nuo tapybos... Keičia, tačiau tą pokytį vėl gi, manau gali kažkiek asmeniškai valdyti. Ilgą laiką aš labai priešinausi digital art ir technologijų naudojimui. Buvau įsitikinusi, kad tradicinės priemonės yra tikresnės, vertingesnės, autentiškos... Laikiausi tokios nuostatos, kad tarkim vaikiška iliustracija nebus tokia jauki ir šilta, jei ji bus nupiešta Photoshop programa. Tačiau pamačiau, kad daug labiau laimi tie, kas piešia kompiuterine grafika, o ne tik ranka. Nes tai yra patogu ir dar plius laiko sutaupai. Taigi, pastaruoju metu galvoju esanti pasiruošusi pereiti prie digital piešinio, taupysiu pinigus grafinei planšetei. O po kažkiek laiko praktikos turėtų pasimatyti kam teiksiu pirmenybę.

Ką galėtum patarti jaunam pradedančiajam menininkui?

-Būti kantriam, nesitikėti didelių rezultatų iš karto. Būti savimi ir nesistengti tapti kito asmens kopija. Nebijoti parodyti savo darbo vaisių. Būti matomu ir daug dirbti. Aš tikiu, kad jei žmogus daro tai ką nori daryti iš visos širdies, daug dėl to aukoja ir investuoja, jis tikrai gali pasiekti gerų rezultatų. Reikia plano. Norint augti ir užaugti vienoje srityje, reikia aiškios vizijos, išsikelti sau konkrečius laike pamatuotus tikslus ir uždavinius, kaip tuos tikslus pasieksi. Tai padės nesiblaškyti, o susikoncentruoti ties viena sritimi. Nereikia daryti sprendimo visam gyvenimui, tiesiog kažkuriam gyvenimo etapui. O aiškus planas padės nuosekliai judėti. Dar svarbu turėti tai, kas tave motyvuoja ir įkvepia. Nes kritimų ir abejonių neišvengsi. Tačiau daug svarbiau, kad tai teiktų džiaugsmą ir jokiu būdu nebūtų kančia. Visuomet laikiausi nuomonės, kad gyvenime svarbiau būti laimingu žmogumi ir turėti ramybę viduje, nei tapti sėkmingu ir visuomenės pripažintu savo srities profesionalu. Tad linkiu daryti tai, kas tau ir aplinkiniams suteikia džiaugsmo!

Dėkojame Marijai už atsakymus ir maloniai kviečiame visus peržiūrėti Marijos darbų galeriją.








#vestuvės #vestuviųfotografas #fotopaslaugos #fineart #fotografas #fineartfotografija #vestuviufotografija #fotosesija #panevezys #klaipeda #anyksciai #rokiskis #birzai #truskava #juosta #dublinas #dublin #vilnius #kaunas #agfavista #juostalomo #juostinefotografija #35mm #mediumformat #placiajuoste

© 2020 Fine Art Fotografas | Panevėžys Vilnius| ilgai@laimingai.lt+370-601-58290

  • Facebook Social Icon
  • YouTube Social  Icon